Naujienos
Tylos muzikos studijos 8-asis gimtadienis
Muzikantai jubiliejus švenčia kitaip: pirmasis po aštuonerių metų
Ar žinojote, kad pirmąja „apvalia“ sukaktimi muzikos švietimo pasaulyje laikomi 8-eri metai – būtent tiek laiko, remiantis daugelio programų rekomendacijomis, užtrunka jaunam žmogui suteikti pilnavertį bendrojo muzikos ugdymo išsilavinimą, būtent tiek metų gimtadienį simboliškai šį savaitgalį „Romuvos“ kino centre Kaune trankiai atšventė ir viena didžiausių privačių muzikos mokyklų Kaune „Tylos muzikos studija“. Apie talento kelią, lietuvaičių sceninius gebėjimus ir mūzų „dresavimą“ šia ypatinga proga atvirai dalinasi studijos įkūrėja, dr. Virginija Unguraitytė – Levickienė.
Lietuviai talentingi, tik per daug įsitempę
Per aštuonerius metus savo įkurtoje studijoje ir dar dešimtis metų krentant muzikos mokslus iki tol pianistė, menų daktarė Virginija Unguraitytė – Levickienė sutiko begalę muzikuojančių žmonių. Tokią patirtį sukaupusios specialistės nekantru paklausti daug diskusijų sukeliančio klausimo: ar muzikuoti gali kiekvienas, ar tam, kuriam „talento neduota”, visgi niekada nepavyks. Rankų nuleisti nelinkusi pedagogė pateikia optimistinį atsakymą.
,,Klausa yra lavinama, gebėjimas groti mylimu instrumentu gali būtų gali būti ugdymas nepaisant amžiaus ar išsilavinimo, todėl išties – muzikuoti gali VISI. Klausimas vienas – kada bus pasiekti rezultatai. Talentingiausiems tai kur kas paprasčiau, na, o kitiems gali užtrukti ne vienerius metus. Šiame kelyje svarbiausia nepasiduoti emocijoms, nenuliūsti, jei kitas vaikas koncertuoti pradeda greičiau (ir juolab tėveliams svarbu nelyginti savo vaiko su kitais), ieškoti savęs, domėtis muzikos įvairove ir raiškos galimybėmis”, – sako specialistė.
Pasiteiravus, o ar būtent lietuviai tikrai yra dainingiausia tauta, mokytoja šypteli. „Talento mums tikrai netrūksta, tačiau esame labai susikaustę, taigi kartais sunku jį pamatyti ir išreikšti. Būtent todėl savo muzikos studijoje stengiamės puoselėti tokią atmosferą, kurioje galėtume maksimaliai atsipalaiduoti ir visų pirma mėgautis muzika“ – pastebi pedagogė, kurios sukurtoje aplinkoje mokiniai visada pirmiausia nusiauna batus – kad jaustųsi kaip namie – o pamokos prasideda tylos ir susikaupimo akimirka. „Ne sutapimas, kad ir studiją pavadinome „Tylos“ – nes tyloje, susikaupime mus greičiausiai aplanko ramybė ir įkvėpimas, o ir garsas pirmiausia gimsta iš tylos. Labai daug dėmesio skiriame kvėpavimui, dėmesingam įsisavinimui, dirbame su savo mintimis.“
Mokosi ir kūdikiai, ir pensininkai, ir medikai, ir garsūs plaukikai
V. Unguraitytės – Levickienės įkurtoje studijoje galima tobulėti pagal profesionaliojo muzikos ugdymo programą susidedančią iš aštuonių mokymo lygių arba rinktis laisvąją muzikos ugdymo programą, kai sudaromas individualus mokymo planas visų pirma atsižvelgiant į mokinio gebėjimus ir lūkesčius. Tačiau muzikos mokosi ne tik tie, kurie nori eiti profesionaliu keliu ir, pavyzdžiui, stotį į aukštesniąją muzikos mokyklą ar ruoštis pasirinktai specializacijai, bet ir tie, kurie dar tik tyrinėja muzikos pasaulį.
„Jauniausias mokinys buvo kelių mėnesių kūdikis, vyriausias – šešiasdešimties. Ne paslaptis, kad studiją lankė ir Rūta Meilutytė, ir – dar netikėčiau – netgi imtynininkas, Lietuvos, Europos ir pasaulio čempionas Edvinas Rajuncas. Atsipalaiduoti po įtemptos profesinės kasdienybės į pamokas skuba ir medikai, inžinieriai, tarp kitko – pastarieji yra labai imlūs muzikavimui, ypač mokant groti fortepijonu pastebime, kaip greitai šių sričių žmonės geba perprasti ritmikos skaičiavimo, kūrinio struktūrų ypatybes. Na, o sykį turėjome itin judrų auklėtinį, kuriam visi prognozavo tik sportininko ateitį (mažylio niekam nepavyko sutramdyti bent akimirkai prisėsti prie natų), tačiau įsiklausę į tuo metu jam aktualiausius interesus (išgirdę apie mylimiausius filmukų personažus, sekamus herojus) atradome metodiką, kaip jam sužadinti azartą: prie instrumento jis prišokdavo kaip žmogus voras ir taip palaipsniui bešokinėdamas sugebėjo sugroti net tik visą gamą, bet galiausiai ir ne vieną kūrinį. Džiaugiamės, kad tėveliai pastebėjo jo talentą ir nepasidavė, neatidavė atžalos vien futbolui,“ – šypsosi pedagogė.
Svarbu aklai nesivadovauti laikinomis madomis ir mitais
O kokius iššūkius patiria šio laikmečio muzikos pedagogai? V. Unguraitytės – Levickienės teigimu, tai nuolatinė kova su naujais ir kaip pasaulis senais įsitikinimais.
„Šiuo metu balansuojame tarp dviejų nusiteikimų: pirmasis – labiau senojo kirpimo pedagogų, tėvelių įsitikinimas, kad rezultatų galima pasiekti tik per kančią ir griežtą discipliną. Antrasis – tai įvairių programėlių ir „reel’sų“, kuriamas įspūdis jaunimui, kad rezultatų galima pasiekti itin lengvai ir kone savarankiškai, greito efekto ir šlovės siekimas. Na, o, mano nuomone, svarbiausia – balansas ir profesionali palyda visų pirma padedanti tapti muziką mylinčiu ir suprantančiu melomanu ir tik vėliau, esant poreikiui, profesionalu. Tiesiog niekada nepasiduokite įvairiems mitams pirma nepabandžius“ , – pataria ekspertė ir kaip pavyzdį pateikia savo asmeninę istoriją „Sakoma, kad norint profesionaliai skambinti pianinu būtina pradėti labai anksti: ketverių, penkerių, šešerių metų. Na, o man buvo kitaip: pradėjau kur kas vėliau, tačiau tai nesutrukdė pasiekti norimų rezultatų”, – sako šiandien savo patirtimi jau su kitais besidalinanti Virginija į muzikinę šventę subūrusi daugiau nei 200 žmonių: ilgiausiai studiją lankančių mokinių, jų tėvų ir muzikos profesionalų: išskirtiniame vakare scenoje pasirodė ir Kauno muzikinio teatro solistė Gabrielė Bielskytė, viešėjo operos solistė Jomantė Šležaitė – Paukštė, Lietuvoje ir už jos ribų gerai žinomi garso režisieriai Aleksandra ir Vilius Kerai, taip pat gausi profesionalių muzikos mokytojų komanda.
Akimirkos iš Tylos muzikos studijos 8-ojo gimtadienio
